rėkojimas — sm. (1) 1. → rėkoti 1: Kam čia tas rėkojimas – negi kas bijo Sb. 2. → rėkoti 3: Tas švilpimas, tas neva dainavimas, o greičiau rėkojimas, visai nedaro dailaus įspūdžio rš … Dictionary of the Lithuanian Language
aprėkoti — DŽ žr. aprėkauti: Suėję prie mašinos, akmenskaldžiai aprėkojo jį, reikalaudami rangovo Deveikio rš. Aprėkojau Petrą, kad jo arkliai išėdė man kopūstus Ėr. | refl.: Apsirėkojo su brigadinyku, tai tas dabar i pyksta Sml. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atrėkoti — 1. žr. atrėkauti: Mano vaikai atrėkoja Rm. 2. tr. menk. pagiedoti: Aš kaip nuėjau [bažnyčion], dvi dalys jau buvo atrėkotos, jau paskutinę dalį rėkojo Mžš. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bliovoti — bliovoti, oja, ojo intr. 1. bliauti: Reikė[jo] neklausyt, kur žirgeliai žvengia, kur žirgeliai žvengia, jauteliai bliovoja (d.) Vvs. 2. pliaukšti: Jis būtų nieko sau vaikinas, tik per daug bliovoja Mrj. 3. bartis, rėkoti: Ko tu dabar bliovoji ant … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėkoti — 1. intr. kurį laiką rėkauti: Aštuonias dienas išrėkojau – taip sopėjo Ps. | refl.: Išsirėkos, i praeis pasiutys Sml. 2. refl. žr. išrėkauti 3 (refl.): Išsirėkojo, išsidirbo viena kitą – šuva mėsos neėstų! Sml. rėkoti; aprėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nurėkoti — DŽ žr. nurėkauti 1: Vyrai nurėkojo pas seniūną Rm. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; parėkoti; susirėkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
parėkoti — 1. refl. Rm, Ps pasikalbėti: Nuėjo pas kaimyną pasirėkot Ėr. 2. DŽ žr. parėkauti 2: Parėkos parėkos i nutils, tu jo nebijok Sml. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
susirėkoti — žr. surėkauti 1 (refl.): Kur čia tokioj girioj susirėkosi Pg. Gerai neprigirdi, bet šiaip teip susirėkojom Ėr. rėkoti; aprėkoti; atrėkoti; išrėkoti; nurėkoti; parėkoti; susirėkoti … Dictionary of the Lithuanian Language
